išplėšis

ìšplėšis sm. (1) 1. išplėšta vieta: Trenkė perkūnas medin, ir iš didelės šakos pasiliko tik išplėšis Vlk. 2. žr. išplėša 6: Tat nemažas ìšplėšis, kad visi arkliai krito Užv. Tie teismai padarė tau didelį ìšplėšį Up.